Puota gurmano akims: "Domm lounge"

       Vakar tikrai džiaugiausi, kad esu maisto blogerė :) Ta proga, kartu su kitais tinklaraštininkais buvome pakviesti į atsinaujinusio restorano „Domm lounge“ vakarėlį. Restorano šeimininkas Arūnas Oželis pristatė naują „Domm lounge“ koncepciją ir mus vaišino prabangia 6-ių patiekalų vakariene. Nuo šiol Domm’as bus vieta, kur vilniečiai galės praleisti vakarus maloniai bendraudami ir mokėdami už maistą “tiek, kiek nori” – t.y. nenorintys pernelyg išlaidauti, galės mėgautis vynu ir stilingomis užkandėlėmis, kurių pasirinkimas čia nemažas ir kainos tikrai įkandamos. 

      

       Virtuvė mišri – meniu galima rasti ispaniškų, prancūziškų, net tailandietiškų patiekalų. Kaip ir pridera rimtam restoranui, belaukiantiems pirmųjų užkandžių svečiams pirmiausia atnešamas šviežutėlės duonos padėkliukas su alyvuogių aliejumi. Duona tikrai puiki, įvairių rūšių, su pipirais, su riešutais, kepta čia pat - Domm‘e. O pradėjus nešti valgius, supranti už ką buvo skirtos Michelin žvaigždutės virtuvės šefo Chavier Lopez Ruiz‘o restoranams. Lėkštės nešamos viena po kitos atrodo kaip meno kūriniai - estetiški ir labai stilingi užkandžiai, pvz. tuno gabalėlis ant sidabrinės lėkštelės - kriauklės, tigrinė krevetė bambukiniame kibirėlyje ar kiaulienos mini kepsnelis persmeigtas pagaliuku ir papuoštas dumplainiu.

                                

                                

       Iš vyriškų lūpų nuskambėjo replika, kad nuo tokių miniatiūrinių porcijų sunkiai pasisotinsi. Tačiau puota gurmano skrandžiui, visų pirma - puota gurmano akims. O priėjęs šaunus padavėjas, šmaikščiai priduria: „juk visuomet galima užsisakyti dar vieną patikusio patiekalo porciją“... 

       Mane asmeniškai labiausiai sužavėjo skrudintos duonelės su vytintu kumpiu ir ožkos sūriu. Taip pat degustavome skrebučius su baravykais ir stirnienos karpačio, starkį su padažu, suplaktu į putas, ir šafaniniu rizotu. Karštam patiekalui atnešė elnienos kepsnį su grybais ir uogų padažu, sustingdytu į želė kubelį. Žavu! Ištaigingą puotą vainikavo lengvas jogurtinis laimų desertas su migdoliniu morengu ir saldžiomis, sultingomis, tarsi ką tik nuskintomis avietėmis. Taigi, meniu paliko puikų įspūdį. Patiekalai ir jų pateikimas nustebintų mano svečius, kuriuos vesčiausi į „Domm lounge“.

   

       Man buvo be galo malonu, kai atvykusią į vakarėlį restorano šeimininkas mane asmeniškai pasitiko, pakabino paltą, pats įpylė ir atnešė taurę vyno. Deja, padavėjos aptarnavusios per vakarienę kolegoms pasirodė nelabai nuoširdžios, o man užkliuvo elementari aptarnavimo etiketo stoka. Pirmiausia mūsų stalui valgiai buvo nešami vyrams, o mes - dvi merginos – savo lėkštes gaudavome paskutinės. Kadangi sėdėjome penkiese, padavėjos apsiskaičiavo ir vieno patiekalo man neatnešė visiškai (teko pasiprašyti pačiai, kai atėjo nurinkti indų). Jau buvau ėmusi manyti, kad vyrų aptarnavimas be eilės įeina į naująją restorano koncepciją (tarkime čia lygios teisės, hmm...), vis dėlto šeštąjį, t.y. desertą nešant, personalas apsigalvojo ir pirmiausia aptarnavo merginas. Paminėčiau ir dar keletą smulkmenų, kurios vis pertraukdavo mano žavėjimąsi kulinariniais šedevrais – tai, kad stalo įrankiai buvo nelabai švarūs, taip pat norėjosi, jog lėkštės (bent jau pagrindinio kepsnio) būtų pašildytos, be to, estetinį vaizdą gadino tai, kad valgius puošusios žolelės (rukola ir mėtos) buvo pernelyg apvytusios, o kolegės morenginiu desertu ropojo muselė iš aviečių. Norėtųsi palinkėti virtuvės personalui laikytis daugiau tvarkos.

           

      Ir apžvalgos pabaigai vis dėlto pasakysiu pagiriamąjį žodį apie interjerą – šiandieninis Domm‘as kur kas geriau tinka prie senųjų Rotušės menių, negu prieš dešimtmetį čia veikusios teatrališkos „Freskos“. Gali tiesiog sėdėti ir galvą užvertęs grožėtis aukštomis ištapytomis lubomis bei nuo jų svyrančiais didžiuliais stiklo sietynais. Ir dar, ypač maloni detalė moterims - prie staliukų pristatytos mažytės raudonos kėdutės, skirtos ponių rankinėms pasidėti. Žavinga!